Šiauliai  (130,0 tūkst. gyv.) - Šiaurės Lietuvoje įsikūręs pagal gyventojų skaičių ketvirtas šalies miestas, savo metus skaičiuoja nuo pergalingo Saulės mūšio, įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d. Daugelį amžių miestą daug kartų niokojo karai, marai ir gaisrai. Vienintelis jame iki šiol išlikęs senus laikus menantis architektūros paminklas – grakšti renesansinė Šv. Petro ir Povilo katedra; jos iš toli matomas 70 m. aukščio bažnyčios bokštas yra ryškiausias Šiaulių panoramos akcentas. Bokšte išlikęs unikalus saulės laikrodis. XVIII a. antroje pusėje miestas pradėtas pertvarkyti pagal klasicistinės architektūros principus. Ir iš to laikotarpio telikę tik keli pastatai. Plentų ir geležinkelių sankryžoje įsikūręs miestas smarkai nukentėdavo visų mūšių ir karų metu.

Po niokojimų atstatytas miestas didžiuojasi meniniais akcentais išpuoštu  pėsčiųjų bulvaru - pirmąja Lietuvoje pėstiesiems atiduota centrine gatve. Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiaulių pakraštyje įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurią puošia dinamiška ir spindinti skulptoriaus St. Kuzmos sukurta  Šaulio skulptūra.

1923 m. Šiauliuose  buvo įsteigtas  garsus „Aušros“ muziejus, dabar turintis kelis įdomius filialus – Fotografijos, Dviračių ir kitus muziejus, Frenkelio rūmuose įrengtą kompleksinę „Provincijos dvaro“ ekspoziją ir  kt., o tuo laikotarpiu kai kuriuos savo eksponatus demonstravo pasaulinėse Paryžiaus ir Niujorko parodose.  Verta aplankyti senąsias miesto kapines, kuriose atgulę skirtingų tikėjimų žmonės, pakeliauti mieste prasidedančiu 5 km ekologiniu taku apie Talšos ežerą. Aštresnių pojūčių mėgėjams – ekskursija po buvusį sovietinį karinį Zoknių aerodromą. Prie Šiaulių yra vienas iš garsiausių katalikiškos Lietuvos simbolių, sutraukiantis daugybę lankytojų iš viso pasaulio – tai Kryžių kalnas. Kryžiai ant šio balno formos kalno imti statyti numalšinus 1831 m. lietuvių išsivaduojamąjį sukilimą. Žmonės kryžius čia stato prašydami įvairių dangaus malonių ar dėkodami už jas, reikšmingiems asmeninio ar šalies gyvenimo įvykiams paminėti. Kalne galima pamatyti visą kryžių įvairovės panoramą – nuo išraiškingiausių skulptūrinių kompozicijų ir išpuoštų medžio nėriniais iki griežtų asketiškų; vieni stiebiasi į dangų iki 3-4 m., kiti - žmogaus ūgio (tokių pastaruoju metu buvo priskaičiuojama per 20 tūkst.), o mažulyčių, kuriuos turistai palieka tikėdami svajonės išsipildymu – nesuskaičiuojama daugybė. Kryžių kalnas šiuo metu - tai maldininkų lankomiausia sakralinė vieta Lietuvoje.