VERKIŲ REGIONINIS PARKAS
vieta žemėlapyje

Vienas svarbiausių šio nedidelio (2670 ha) regioninio parko ypatumų – jis yra Vilniaus miesto ribose ir nuo sostinės centro automobiliu pasiekiamas per keliolika minučių. Daugeliui Europos didmiesčių gyventojų atrodytų tikras stebuklas, kad mieste, keliaujant dviračiu ar net pėsčiomis, galima pamatyti įstabaus gamtos grožio ir turtingos istorinės bei kultūrinės vertės kraštovaizdį. Džiugu, kad Verkių regioninis parkas vis labiau tampa vilniečių ir sostinės svečių mėgiamas ir lankomas. Pietinė parko dalis daugiau skirta kultūros paveldo vertybėms pažinti ir saugoti, o šiaurinė – gamtinėms. Šioje miesto juosiamoje valstybės saugomoje teritorijoje išlikę dar stebėtinai daug natūralios gamtos: miškai užima apie 77 % parko teritorijos (daugiau negu miškingiausiame Varėnos rajone), tyvuliuoja akį veriantys smaragdo spalvos Žalieji ežerai – tikra palaima tiek gamtininkams, tiek ir poilsiautojams, miesto kvartalų pašonėje, ant kalvų ir daubose, Neries slėnyje bei ežeruose ir jų šlaituose randama saugomų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. Net keturios Verkių regioninio parko teritorijos – Žaliųjų ežerų apylinkės, Riešės upės slėnis, Ežerėlių kompleksas, Neries upės šlaitas ties Verkiais – dėl retų, nykstančių rūšių bei gamtinių buveinių yra įtrauktos į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą – Natura 2000. Verkių regioniniame parke, Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, telkšo dar virš 10 mažesnių ežerėlių ir tvenkinių, čia ir Neris su didingais vingiais, su savo mažaisiais Riešės, Turniškėlės, Verkės, Baltupio (Cedrono) intakais, nuo šlaitų almančiais upeliais ir šaltiniais. Verkių regioninis parkas, kaip ir Verkių dvaro sodyba, savo pavadinimą gavo nuo legendinės vietovės, kurioje buvo rastas Krivių Krivaičio sūnus Lizdeika, vardo, apie ką liudija senosios šventyklos vietoje atstatytas aukuras. Keliautojo garbės reikalas yra aplankyti vieną įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvoje dvarų sodybų – klasicizmo stiliaus Verkių dvaro ansamblį su parku bei senųjų tvenkinių sistema. Netoliese yra ir daugiau turistus traukiančių kultūros paveldo objektų: seniausias Lietuvoje veikiantis Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas, Vilniaus Kalvarijos. Pastarosios, kurias sudaro Kryžiaus kelias, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Trinapolio vienuolyno ansamblis, piligrimus vilioja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. XVII a. Vilniaus vyskupo Jurgio Bialozaro iniciatyva įkurtame Kristaus kančių kelius atkartojančiame Kryžiaus kelyje yra 20 mūrinių koplyčių, 7 mediniai ir 1 mūriniai vartai, medinis tiltas-koplytėlė ir aukštai ant kalno iškilusi vėlyvojo baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Koplyčios 1963 m. sovietinės valdžios buvo sulygintos su žeme, tačiau pastaraisiais metais naujai atgimė ir sutvisko. Verkių regioniniame parke poilsiui skirtos rekreacinės teritorijos yra išsidėsčiusios prie Žaliųjų ežerų, taip pat miškuose. Geriausios sąlygos trumpalaikiam poilsiui gamtoje yra sudarytos prie Balsio ežero. Čia įrengtas paplūdimys, ežere galima irstytis valtimis, kurios čia pat ir nuomojamos, budi gelbėtojai. Puiki panorama į ežerą atsiveria nuo medinio tilto ties maudykle bei iš regyklos, įrengtos ant stataus rytinio ežero šlaito. Greta Gulbino ežero lankytojų laukia įrengta poilsiavietė su miško baldais ir laužavietėmis. Pažintinės kelionės po Verkių regioninį parką rekomenduojamos Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinio draustinių takais, Verkių dvaro sodybos ornitologiniu, parko bei jo apylinkių takais, mažųjų upelių – Riešės, Turniškėlės pakrantėmis, unikaliu Kryžiaus keliu ar jo atkarpomis. Nuo Santariškių transporto žiedo iki Žaliųjų ežerų regioninio parko miškais ir laukymėmis vingiuoja 6 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas su informaciniais stendais bei trumpo atokvėpio aikštelėmis. Regioninio parko direkcija kviečia į pažintines ekskursijas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, savaitgaliais organizuoja pažintinius pėsčiųjų bei dviračių žygius įdomiausiais parko maršrutais. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos adresas: Žaliųjų Ežerų g. 53, 08406 Vilnius. Tel.: 8-5-2729834, faksas: 8-5-2729835; el.paštas: parkas@botanika.lt