Varnių
Turistiniai maršrutai:
Pietinis žiedinis: Varniai - Vembūtų piliakalnis – Sietuvos kūlgrinda – Paršpilis - Bilionių piliakalnis – Medvėgalio piliakalnis – Girgždūtė-Varniai (ilgis 70 km., trukmė apie 4 val.)
Šiaurinis žiedinis: Varniai - Pavandenė (Moteraičio, Sprūdės piliakalniai ir Sakelių mauzoliejus) – Šatrijos piliakalnis –Biržuvėnai – Žąsūgala - Varniai (ilgis 75 km, trukmė apie 4 val.)
Tranzitinis maršrutas: Bilionių piliakalnis – Medvėgalio piliakalnis – Varniai – Pavandenė – Mote raičio piliakalnis – Baltininkai – Biržuvėnai - Sprūdės piliakalnis - Sklepkalnis – Luokė – Šatrijos piliakalnis (ilgis 90 km, trukmė apie 5 val.)
Aukštagirės pėsčiųjų – dviratininkų takas. Ilgis 23 km,. Lankytojai susipažins su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis.
Debesnų botaninis takas. Supažindina regioninio parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis. Tako ilgis 2 km, trukmė 2 val.
Spigino rago pažintinis takas. Trasa supažindina su vienu žymiausių šalyje archeologijos paminklu – Spigino ragu ir sala. Čia rasta mezolito stovyklos liekanos, aptikta didelė titnago dirbinių kolekcija. Tako ilgis 2,5 km, trukmė 1,5 val.
(Spigino saloje aptikti trys mezolito laikotarpio kapai, datuojami nuo 6660 m. pr. Kr. iki 3775 m. pr. Kr. Šie mezolito kapai yra seniausi akmens amžiaus žmonių – medžiotojų ir žvejų kapai Lietuvos teritorijoje ir vieni iš seniausių Rytų Pabaltijyje).
Poilsiavietės, stovyklavietės. Poilsiui tinkamos Lūksto, Paršežerio, Saloto, Didovo, Gludo ežerų pakrantės, poilsiavietė įrengta prie Bilionių piliakalnio. Prie Lūksto ir Paršežerio įrengtos stovyklavietės. Lūksto poilsiavietėje galima išsinuomoti valtis, vandens dviračius. Vasarą Lūksto pakrantėse gausu pramoginių renginių.
Regyklos. Nuo aukščiausių kalvų bei piliakalnių atsiveria puikus Žemaičių kalvyno kraštovaizdis su miškais, pelkėmis ir ežerais bei žvilgančiais bažnyčių bokštais. Geriausi vaizdai nuo Šatrijos, Bilionių, Medvėgalio, Burbiškių, Moteraičio, Sprūdės, piliakalnių, Aukštagirės (stovi apžvalgos bokštas), Gaudkalnio, Žąsūgalos, kalvų.
Pabiržulio archeologinis draustinis. Archeologų radiniai jame siekia 10 tūkst. m. pr. Kr. Iš viso draustinio teritorijoje aptikta 50 archeologijos paminklų. Šioje palyginti nedidelėje teritorijoje galima atsekti vėlyvojo paleolito kultūrų, Kundos, Narvos, Virvelinės keramikos kultūrų vystymosi pėdsakus, senųjų indoeuropiečių atėjimą, jų maišymąsi su vietiniais gyventojais, bendrų mūsų protėvių – baltų susidarymą.
Didingieji Žemaitijos piliakalniai. Varnių regioniniame parke išvysite 14 piliakalnių, menančių kovas su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais. Žymiausi jų: Medvėgalis (234), Šatrija (228), Girgždūtė (228), Moteraitis (218), Sprūdė (216), Bilioniai (Švedkalnis), Vembūtai, Paršpilis.
Biržuvėnų dvaras - medinės dvarų architektūros paminklas. Iš išlikusių dvaro pastatų vertingiausi yra XVIII a. vidurio reprezentacinės dalies mediniai bei originalios architektūros XIX a. pabaigos – XX a. pradžios mūriniai ir mediniai pastatai. Buvusiame inžinieriaus pastate įkurtas etnografinis muziejus.
Savitos medinės architektūros statiniai: Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (1771), Pavandenės Šv. Onos (1802), Janapolės Šv. Mykolo arkangelo (1776 m.) ir Luokės Visų Šventųjų bažnyčios (1774 m.) Bilionių ir Padvarių kaimų etnoarchitektūrinės sodybos (XIX a. pab. – XX a. pr.).
Dvarininkų Sakelių kapavietė – mauzoliejus, įrengtas ant Gludo ežero kranto esančiame Pavandenės alkakalnyje (Sklepkalnyje). 1904 m. mirus dvarininkui Leonardui Sakeliui, Pavandenės dvaro valdytojui, šioje stačiašlaitėje Gludo ežero pakrantės kalvoje jo sūnus Zigmantas Sakelis įrengė šeimos mauzoliejų. Į jį buvo perkelti ir kitų Sakelių bei ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių palaikai.
Sietuvos kūlgrinda, įrengta žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais laikotarpiu: XIII - XIV a. Kūlgrindos (slaptas akmenų kelias po vandeniu) buvo įrengiamos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalnių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių. Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – viena slaptų kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų.
Varnių regioninio parko direkcija
Ožtakių km., Varnių sen., Telšių rajonas
Tel. (8 444) 69474, 69475, tel./faksas (8 444) 47415
Žiūrėti prezentaciją
