Utena (33,1 tūkst. gyv.) - dabartinė Aukštaitijos etnografinio regiono sostinė - rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1261 m. 1599 m. miestelis gavo prekybos privilegiją. Per Šiaurės karą labai sugriauta Utena pradėjo atsigauti XIX a. pro ją nutiesus Kauno – Daugpilio plentą, o kiek vėliau – Panevėžio – Švenčionių siaurojo geležinkelio atšaką.
Seniausias išlikęs Utenos pastatas – klasicistinio stiliaus Pašto stotis (1835 m.).Joje yra lankęsi ar pašto arklius keitę Rusijos caras Nikolajus I su sūnumi Aleksandru, rusų dailininkas Ilja Repinas, garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzakas. Dabar Pašto pastate – Dailės mokykla ir dailės galerija. Graži yra neobarokinė XIX a. pabaigos Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, kurios interjerą puošia vertingi italų mokyklos dailininkų bei vietinių meistrų darbai. Utenos krašte buvo daug dievdirbių, mėgusių kurti Nukryžiuotojo skulptūras. Miesto kraštotyros muziejuje yra gausi, nuo 1929 m. renkama medžio drožėjų kūrinių kolekcija. Seniausios kryždirbių sukurtos skulptūros yra iš XVII–XIX a.
Per miestą vingiuoja Utenėlės, Krašuonos, Viešos, Rašės upeliai, ramybe tyvuliuoja tyros Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerų akys – iš viso rajone net 186 ežerai. Daug poilsiautojų privilioja Klovinių tvenkinys ir Vestuvių kalnelis, kurį tautodailininkai yra papuošę senąsias lietuvių vestuvių apeigas vaizduojančiomis skulptūromis. Utenos apskrityje yra seniausias Lietuvoje ežerais, miškais ir etnografiniais kaimais turtingas Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Aukštaitijos kulinarinis paveldas – Europos kulinarinio paveldo narys. Utena garsėja ir puikiu Utenos alumi.
Žiūrėti prezentaciją
