Telšiai (30,5 tūkst. gyv.) - Žemaitijos etnografinio regiono sostinė įsikūrusi ant septynių kalvų prie Masčio ežero. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 m. XVIII a. pabaigoje miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir greitai Telšiai tampa žemaičių kultūriniu ir politiniu centru.
Tarpukario nepriklausomybės laikais Telšiai sparčiai auga - įkurtos kelios mergaičių ir berniukų gimnazijos, amatų mokykla, mokytojų seminarija, pastatytas „Alkos“ muziejus, veikia kelios kultūrinės draugijos ir pan.
Gražus Telšių senamiestis yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Ant aukščiausios miesto kalvos stovi XVIII a. pabaigoje pastatyta puiki vėlyvojo baroko–klasicizmo stiliaus bažnyčia (nuo 1926 m. Telšių katedra). Originalūs vietinio meistro J. Mažeikos šoniniai altoriai ir sakykla išskiria šiuos maldos namus iš kitų Lietuvos bažnyčių. Telšiuose įsikūrusi Vyskupijos rezidencija, veikia Kunigų seminarija ir Bernardinų vienuolynas; garsūs yra Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Krašto istorija - žemaičių muziejuje “Alka”. Žemaitijos kaimo muziejuje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi - autentiška XIX a. pabaigos – XX a. pradžios regiono buitis. Tarp Žemaičių dailės muziejaus rinkinių – unikali vietinių dievdirbių bažnytinių skulptūrų kolekcija. Apskrityje buvusioje SSSR slaptoje termobranduolinių raketų bazėje yra Militaristinis muziejus.
Aktyvus apskrities kultūrinis gyvenimas. Vyksta daug festivalių, švenčių, kitų renginių: komedijų festivalis “Cha-cha-cha”, vaikų folkloro festivalis “Aš pasiejau vėina popa” Telšiuose; Pučiamųjų orkestrų šventė, folkloro festivalis “Saulelė raudona” Plungėje; Dūdų, Miesto, Dainų ir šokių, Amatų šventės Mažeikiuose. Ypač populiarus festivalis prie Lūksto ežero „Bliuzo naktys“. Apskrityje gausu įvairių mėgėjų meno kolektyvų – teatro, dainų ir šokių, folkloro ansamblių.
Gražus permainingas apskrities kraštovaizdis, o vaizdingiausios teritorijos paskelbtos Žemaitijos nacionaliniu, Varnių ir Ventos regioniniais parkais.
Žiūrėti prezentaciją
