Sūduva (Suvalkija) – regionas yra pietinėje-pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, tad kartais vadinama ir Užnemune. Lietuvą okupavusi caro valdžia 1866-1915 m. Užnemunę buvo įjungusi į Suvalkų (miestelis šiaurės Lenkijoje netoli Lietuvos sienos) guberniją. Iš to laikotarpio vis dar minimas toks šio šalies regiono pavadinimas jau seniai neturi jokios prasmės.
Sūduva yra etninės sūduvių, apie I tūkstantmečio vidurį atsiskyrusių iš didelio baltų vieneto – jotvingių, etninės žemės. Sūduviai iš visų dabartinės Lietuvos etninių regionų gyventojų rašytiniuose šaltiniuose yra paminėti anksčiausiai – II a. mokslininko ir keliautojo Klaudijaus Ptolemėjo „Geografijoje“ (sudinoi), tačiau dar kelis šimtus metų sūduviai dažnai būdavo pavadinami ir jotvingiais.
Pagrindinis jotvingių-sūduvių verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Sūduvoje anksčiau nei kitose Lietuvos vietose panaikinta baudžiava, žemdirbystei palankios derlingos žemės bei darbštumas leido regiono gyventojams tapti turtingiausiais XIX – XX a. Lietuvos ūkininkais, duoti šaliai tuo laikotarpiu gal daugiausia išsilavinusių žmonių, - net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Šiame regione gimęs ir Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, išleidęs kelias gramatikas, bei Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
Sūduviai racionalūs, sumanūs, be galo taupūs – apie jų taupumą net anekdotai sklinda: pvz., sūduviai nukapoja katinams uodegas, kad žiemą įleidžiant ar išleidžiant juos į lauką, mažiau šalčio į trobą prieitų. Sūduviai kepa skanią duoną ant ajerų lapų; mėgsta dainuoti vingrių melodijų vienbalses dainas; jų krašte – seniausia Lietuvoje kanklininkų ansamblis.
Sūduva – plačių lygumų ir derlingų žemių kraštas, kur net akmenį sunku surasti. Laukų platybėse sutūpusios medžiais apsodintos sodybos atrodo tarsi žalios salos. Matyt, visi akmenys ir kalneliai susirinko Sūduvos pietvakariniame kampe – prie gražuolio Vištyčio ežero (čia yra Vištyčio regioninis parkas)
Sūduvą kerta europinė Šiaurės-Pietų automagistralė „Via Baltica“, o Kalvarijos muitinė - svarbiausi šalies vartai į Lenką bei Vakarų Europą; Kybartai - viena iš svarbiausių Lietuvos ir Rusijos pasienio muitinių.
Žiūrėti prezentaciją
