Rambyno
Įsteigtas 1992 m.
Plotas: 4812 ha
Miškingumas: 49,8%
Draustiniai užima 83,6%, rekreacinė zona – 3,2 %
Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė:
- Kraštovaizdžio tipai (PK);
- Buveinės ir populiacijos, bendrijos (SP);
- Augalų ir gyvūnų rūšių skaičius: augalų - 703 (1987 m. duomenys); varliagyvių ir roplių – 5; paukščių – 206; žinduolių – 28 rūšys.
Rambyno regioninis parkas įsteigtas išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Nuo Rambyno kalno matomas galingas Nemuno kaspinas.
Nemuno žemupio kraštovaizdžiui Ragainės vingio kilpoje būdingi senvaginiai ežerai – Bitežeris, Juodežeris, Merguva. Čia driekiasi Vilkyškių moreninis kalvagūbris su eroziniu palikuoniu – Rambyno kalnu, vertingos Rambyno miško ir Nemuno pievų bendrijos.
Svarbiausios gamtos vertybės: Reikšmingiausias bei vaizdingiausias gamtinės istorijos palikimas Rambyno regioniniame parke - Nemuno upė ir paskutinio ledynmečio suformuotas Vilkyškių kalvagūbris. Rambyno kalnas - viena žymiausių Vilkyškių kalvagūbrio kalvų, privertusi Nemuną pasukti į vakarus. Ji iškilusi virš jūros lygio 46 m. Be legendinio Rambyno Vilkyškių kalvagūbryje žymios ir kitos aukštos kalvos:. Koplyčkalnis (73 m.), Apšriūtų kalnas (76 m.) ir Krakužkalnis (68 m.). Vilkyškių kalvagūbris nuo seno buvo apaugęs miškais. Šiuo metu didžiausi parko miškai taip pat susiteklę kalvotoje Bitėnų - Šereitlaukio girioje. Vilkyškių miške auga įspūdinga savo išvaizda „Raganų eglė“ (aukštis 32 m, 5,1 m apimties liemuo 80 cm aukštyje išsišakoja net į 18 kamienų), paskelbta gamtos paminklu. Spėjama, kad eglei 130 metų. Greta veši saugotinu gamtos objektu paskelbta įspūdinga 39 medžių Ąžuolų alėja. Bitėnų kaime šalia Nemuno esančiame pušynėlyje įsikūrusi 18 lizdų baltųjų gandrų kolonija. Kai kuriose pušyse peri net po dvi šių paukščių poras, kas gandrams nebūdinga. Netoli Bardėnų kaimo esančiame pušyne yra 24 lizdų pilkųjų garnių kolonija. Didžiulius plotus Ragainės vingio kraštovaizdžio draustinyje užima Nemuno užliejamos natūralios pievos su tik joms būdinga augalija, kurių dižioji dalis įtraukta į tarptautinį Natura 2000 tinklą .
Parke užfiksutos 5 šikšnosparnių, 8 grybų, 4 paukščių ir 7 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Seniausius laikus mena palei Jūros upę išsirikiavusi piliakalnių virtinė – Vilkyškių, Opstainių ir Šereitlaukio, viena seniausių baltų šventviečių – alkakalnis Rambynas.
Ties Nemuno ir Jūros upių santaka įsikūręs Šereitlaukio dvaras buvo vienas didžiausių Klaipėdos krašte. Vilkyškių senamiestį, išlaikiusį XIX a. būdingą struktūrą, puošia puikus neogotinio stiliaus XIX a. pabaigos statinys – evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia stovi paminklas Zalcburgo krašto žmonėms, XVIII a. apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje, ištuštėjusioje po 1709 – 1711 metų maro, taip pat paminklas vilkyškiečiams, žuvusiems pirmajame Pasauliniame kare.
Bitėnų kapinaitėse palaidotas spaustuvininkas Martynas Jankus, Prūsijos lietuvių kultūros veikėjas, rašytojas ir filosofas Vydūnas ir kiti šio krašto visuomenės veikėjai, todėl šios kapinės yra tapusios tarsi Mažosios Lietuvos panteonu.
Muziejai, ekspozicijos. Atstatytame Martyno Jankaus spaustuvės pastate įsikūręs šį kraštą ir jo žymiuosius žmones garsinantis M. Jankaus muziejus. Muziejaus kieme galima apžiūrėti po atviru dangumi veikiantį Mažosios Lietuvos paveikslų sodą.
Nematerialus paveldas. (VB):
Mažosios Lietuvos kraštas po Antrojo Pasaulinio karo ypatingai nukentėjo, nuo 1944 m. pab. buvo toliau naikintas vykdant sovietinį etnocidą. Sunaikinus ir išvarius M. Lietuvos senuosius gyventojus, nebeliko tradicinės kultūros nešėjų bei tęsėjų. 1989 m. buvo įkurta senųjų krašto gyventojų – lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, kurios tikslas – suburti M. Lietuvos senbuvius, ugdyti meilę bei prisirišimą gimtinei, protėvių ir tėvų sukurtoms dvasinės, medžiaginės, kultūros bei istorijos vertybėms.
Tradicijos (šventės, renginiai);
XIX a. pab. Mažojoje Lietuvoje kilus visuomeniniam – tautiniam judėjimui ant Rambyno kalno pradėtos švęsti Joninės, kurias organizuodavo Vydūnas, Martynas Jankus, Dovas Zaunius ir kiti M. Lietuvos kultūrininkai. Šventės metu buvo prisimenami pagoniški papročiai, dainuojamos dainos, čia dalyvaudavo „Tilžės lietuvių giedotojų draugijos“ choras, vadovaujamas Vydūno. Į šventę susirinkdavo lietuviai iš tolimiausių M. Lietuvos kampelių, o nuo 1923 m. - ir iš visos Lietuvos. 1957 m. šventė buvo atgaivinta ir tapo masiniu jaunimo renginiu, kuriam sovietinė valdžia stengėsi suteikti naują prasmę. Nuo atgimimo laikų Rambyno kalno Joninėse stengiamasi atgaivinti senąją šventės dvasią.
Bitėnų kaime įsikūrus gausiai gandrų kolonijai, atgimsta gandrų sutikimo ir palydėtuvių šventės.
Papročiai;
Mažosios Lietuvos regiono (taip pat ir Rambyno apylinkių) dvasinis kultūros paveldas (tautosaka, papročiai ir kt.) dar nuo XIII a. fiksuotas kronininkų, keliautojų ir kt. raštuose, vėliau – specialistų tyrėjų. Po II Pasaulinio karo iš dar likusių paskutinių pateikėjų užrašyta tautosakos, šnekamosios kalbos pavyzdžių, prisiminimų. Nutrūkus M. Lietuvos gyvavimui, tradicinis dvasinis kultūros paveldas toliau nebekuriamas – išliko tik užfiksuoti jo fragmentai. Šiuo metu senieji lietuvininkų papročiai pamažu yra regeneruojami.
Direkcija:
Bitėnų km., Lumpėnų pšt.,LT-99265
Pagėgių sav.
Tel./faks.: 8-441 40640
Interneto svetainė: www.rambynoparkas.lt
Žiūrėti prezentaciją
