Atgal
Pavilnių
Mažiausiame šalyje (2150 ha) Pavilnių regionininiame parke saugomas išskirtinio grožio ledynmečio suformuotas raižytas žemės paviršius, šiandien pasidengęs miškingu rūbu (miškai užima net 73 % teritorijos), o taip pat srauniosios Vilnios slėnis su turtingu archaišku kultūros paveldu. Lankytojui čia yra ką veikti visais metų laikais: pavasario – vasaros žaluma džiugina nuo miesto triukšmo pabėgusius žmones, žiemą čia veikia keletas kalnų slidinėjimo trasų su keltuvais, visais metų laikais galima grožėtis įspūdingomis Vilniaus miesto ir kalvynų panoramomis. Geriausiai keliauti pėsčiomis arba dviračiais, bet patikėkite – šiam parkui pažinti neužteks nei vieno, nei dviejų savaitgalių.
Šio regioninio parko kraštovaizdžio vaizdingumą lemia reljefas, pasižymintis labai dideliais santykiniais aukščių skirtumais, siekiančiais iki 100 m, bei žemės paviršiaus formų įvairovė. Čia kiekvienas gamtinis kraštovaizdis savitai padabintas žmogaus sukurtu apdaru, savitai pritaikytas naudojimui. Ypač vertingi eroziniai kalvynai (raguvynai) – giliai į pagrindinius šlaitus įsirėžusios, tankiai juos suskaidžiusios vandens erozijos išgraužtos žemės paviršiaus formos, vietomis sudarančios painius labirintus, vėduokles. Įdomiausia tai, kad daugelis jų nusileidžia į Vilniaus miesto gyvenamų kvartalų kiemus ir gatves. Keliaujant pėsčiomis galima apžvelgti įdomiausius erozinius darinius: unikalias Ribiškių ir Iškartų didžiąsias vėduoklės, bene ilgiausius Lietuvoje Lyglaukių atragius, Kalnų erozines vėduokles, Šveicarijos, Barsukynės, Rokantiškių bei Tuputiškių šlaitines raguvų sistemas, Ancučių ir Pūčkorių raguvynus, Vilnios šlaitus su įspūdinga Pūčkorių atodanga, išraiškingus Markučių erozinius latakus, stačiašlaitę Belmonto plynaukštę.
Pavilnių regioniniame parke teka viena vaizdingiausių upių Lietuvoje – Vilnia, kurios slėnis žemupyje įsirėžęs daugiau nei 60 m, taigi joje daug sraunumų, o ties Markučiais kas kilometrą įsigrauždama po 4 m ji primena kalnų upokšnį. Vilnios slėnyje ir šlaituose susitelkusios svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Pūčkorių piliakalnis (XIII–XIV a.) su akmens amžiaus stovyklaviete, Rokantiškių piliavietė, kurioje stovėjo graži kunigaikščio Alšio pilis, technikos vertybes reprezentuojantis Kučkuriškių popieriaus fabrikas, Pūčkorių patrankų liejyklos liekanos, nevienas vandens malūno kompleksas, Tuputiškių serpantinas, primenantis kalnų kelią. Savitas Sapieginės vandens rinkimo griovių kompleksas, šikšnosparnių karalija tapusios Ancučių ir Antakalnio gynybinių įrenginių liekanos. Nuo LDK laikų garsioje Markučių dvarvietėje su senu parku įkurtas pirmasis Vilniuje žymaus rusų poeto A. Puškino literatūrinis muziejus.
Pavilnių regioniniame parke ant aukštų kalvų yra daug puikių regyklų, nuo kurių galima grožėtis erozinių kalvynų bei sostinės vaizdais. Plati panorama bei puikūs Ribiškių kalvyno vaizdai atsiveria nuo Liepkalnio, nuo Pūčkorių atodangos, nuo regyklų šalia Gurų ir Viršupio gatvių.
Vaizdingas parko kraštovaizdis, prasidedantis vos ne miesto centre (nuo senamiesčio iki rytinės parko ribos eidami pėsčiomis netruktume nei 10 min.) puikiai tinka trumpalaikėms išvykoms į gamtą. Teritorijoje gausu pasivaikščioti tinkamų takų, be to formuojamas pažintinių takų tinklas (ypač mėgstamas vilniečių atnaujintas Pūčkorių pažintinis istorinis takas, naujai kuriamas Sapieginės masyve). Žiemą čia puikios sąlygos slidinėti. Ramiam poilsiui kviečia Vilnios slėnis greta Saulės laikrodžio. Mylintiems gyvūnus rekomenduojama užsukti į jaunųjų gamtininkų stotį Pavilnyje, Belmonto žirgyne galima pajodinėti žirgais Vilniečiai jau pamėgo naujam gyvenimui prikelto Pūčkorių (prancūziškojo) malūno prieigose įrengtą pramogų centrą. Čia galima ne tik skaniai užkąsti, bet ir pailsėti gamtos bei kultūros paveldo prieglobstyje.
Regioninio parko direkcija kviečia į pažintines ekskursijas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, savaitgaliais organizuoja pažintinius pėsčiųjų žygius įdomiausiais parko maršrutais.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos adresas: Žaliųjų Ežerų g. 53, 08406 Vilnius.
|
Žiūrėti prezentaciją
