Ant Nevėžio upės kranto įsikūręs Panevėžys (116,3 tūkst. gyv.) savo amžių skaičiuoja nuo 1503 m. rugsėjo 7 d., - tokia data pažymėtu raštu Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes dovanojo bažnyčiai, kad ji kovotų su tuomet vis dar gaja pagonybe.
Kelis šimtmečius miesto augimui trukdė nuolatiniai karai ir siautėjusios epidemijos. Panevėžio plėtra prasidėjo tik ekonomiškai ir politiškai gana stabiliame XIX a. Vyko luomų niveliacija, mieste buvo aktyvus lietuvių, lenkų ir žydų tautinis judėjimas; plėtėsi švietimo sistema ir didėjo raštingumas. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Panevėžys Lietuvoje užėmė tą vietą, kurią išsaugojo iki šiol – tapo dideliu regioniniu ekonomikos ir kultūros centru, pagal svarbą užimančiu ketvirtą – penktą vietą Lietuvoje.
Panevėžys – teatrų miestas. Režisierius Juozas Miltinis - šalies šimtmečio žmogus - sukūrė plačiai išgarsėjusį dramos teatrą, kuris dabar vadinamas jo vardu. Niekur kitur Europoje nerasite tokio kaip Lėlių vežimo teatras, kuris žiemą vaidina mieste, o vasarą išvažiuoja į gastroles po kaimus ir miestelius arklių traukiamu spalvingu vežimu. Teatro režisierius Antanas Markuckis – H. K. Anderseno premijos laureatas. Kasmet į Panevėžio tarptautinius keramikos simpoziumus renkasi menininkai iš viso pasaulio, o jų sukurti darbai saugomi miesto Dailės galerijoje. Miestą puošia daug originalių skulptūrų; tarp jų – ir fantazuotojas Don Kichotas, - nors miesto malūnai jau nebeturi sparnų.
Technikos retenybė yra 1999 m. šimtmetį paminėjęs ilgiausias Europoje siaurasis geležinkelis, jungiantis Panevėžį su Anykščiais. Išvyka šiuo traukiniu – nuotykių kupina kelionė į praeitą amžių.
Panevėžys yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos - Lietuvos ir Latvijos, į kurias veda pro miestą einanti Via Baltica automagistralė.
Žiūrėti prezentaciją
