Atgal
Panemunių
Visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi ir mėgstantiems aktyvų poilsį neišdildomą įspūdį paliks apsilankymas Panemunių regioniniame parke. Abipus Nemuno siaura juosta besidriekiantis parkas išsiskiria stačiuose šlaituose įrėmintu natūraliu slėniu, pasidabinusiu piliakalniais, pilimis ir dvarų sodybomis. Pilys tai tarsi vizitinė parko kortelė. Nedidelėje teritorijoje (10546,65 ha) ryškius pėdsakus paliko visi Lietuvos istorijos laikotarpiai. Seną krašto praeitį liudija archeologiniai radiniai iš akmens amžiaus stovyklų, bei vėlesnių laikų II – III a. Romos imperijos monetos, XIII a. pab. – XIV a. žirgų kapai.

Žymi regioninio parko paveldo dalis yra lietuvių karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII – XVa.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai. 250 metų trukusias kovas primena 13 piliakalnių ir dvi piliavietės. Įspūdingiausi iš jų: Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Įdomios Seredžiaus ir Veliuonos kryžiuočių piliavietės. Tiesa ne ant visų piliakalnių stovėjo šio laikotarpio pilys, kai kurie piliakalniai ankstesni. Kovas su švedais ir rusais mena XVII a. datuojami Belvederio gynybiniai įtvirtinimai.

Gausus prie Nemuno dvarų paveldo palikimas. Vilioja renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Vaizdingose upės pakrantės vietose stovėjo daug dvarų sodybų. Garsiausi iš jų Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos dvarai. XX a. svarbiausi įvykiai neaplenkė ir panemunių. Apie mūšius prie Nemuno Antrojo pasaulinio karo metu liudija tarybinių karių kapinės Seredžiuje, Kriūkuose, Plokščiuose, Raudonėje, vokiečių karių kapai Gelgaudiškyje. Po karo vykusią žiaurią kovą su Sovietais primena kryžiai ir Lietuvos partizanų kapai. Savo praeitimi ir savitumu traukia abipus Nemuno išsidėstę miesteliai. Juose sukoncentruotos pagrindinės kultūros vertybės. Raudonėje, pilies bokšte, vyksta įvairių autorių dailės darbų parodos. Klangių kaime yra rašytojo Petro Cvirkos tėviškė – etnografinė sodyba ir muziejus. Pilies I kaime galima aplankyti Panemunės pilies vidų, užkopti į bokštus. Vasaros sezono metu pilyje veikia. Vilniaus dailės akademijos studentų darbų paroda. Šilinės kaime, buvusios XVIII a. smuklės pastate veikia ekspozicija apie Nemuną. Veliuonoje dvaro rūmuose įsikūręs krašto istorijos muziejus, bažnyčios bokšte veikia sakralinė ekspozicija. Trys iš septynių parko teritorijoje esančių bažnyčių paskelbtos kultūros vertybėms. Įspūdinga Plokščiuose esanti Šventaduobė. Tai XIX a. pab. Didžiupio upelio slėnyje prie šventu laikomo šaltinio įrengta atvira koplytėlė.

Nuo Raudonės ir Panemunės pilie bokštų atsiveria graži Nemuno slėnio panorama. Vis kitoks Nemunas matosi nuo regyklų Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje.
Gamtiniu požiūriu vertingiausi Nemuno intakų gilūs skardingi, mišku apaugę slėniai ir raguvos. Iš viso parko teritorijoje teka net 72 upeliai, iš kurių 35 įteka į Nemuną. Didžiausias Nemuno intakas regioniniame parke – Maironio apdainuota Dubysa. Savo giliomis raguvomis, stačiais šlaitais ir atodangomis išsiskiria Armenos upelis. Įspūdingi Nykos ir Nykutės vidurupiai, labai vingiuota Virangės upelio vaga. Vaiguvos upelio atkarpa Plokščių miestelio gyventojams tapo gatve. Miškingi šlaitai juosia platų Nemuno upės slėnį su užliejamomis lankomis. Gamtos mylėtojui akį džiugins augalų rūšių ir paukščių įvairovė. Parko teritorijoje yra išskirtos dvi paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Jos skirtos griežlės bei upinės ir mažosios žuvėdrų apsaugai..
Pasiekti Panemunių regioninį parką ir po jį pakeliauti galima visomis transporto priemonėmis. Vykstantiems automobiliais lengviau pasiekiama dešiniajame Nemuno krante esanti parko dalis. Išilgai parko, dešiniajame Nemuno krante, eina krašto kelias Nr.141 iš Kauno į Klaipėdą. Tai pati gražiausia šio kelio atkarpa. Čia labiausiai lankomas parko maršrutas. Sunkiau autoturistams pasiekiama parko teritorija kairiajame Nemuno krante. Panemunės miestelius jungiantis kelias neasfaltuotas. Dviratininkai gali grožėtis Nemunu ne tik važiuodami dešiniajame krante esančiu keliu, bet ir keliaudami naujai įrengta dviračių trasa kairiajame krante. Abipus upės esančius miestelius patogu aplankyti vandens turistams. Vidaus vandens kelių direkcijoje galima užsisakyti laivą apžvalginiai ekskursijai. Keliaudami pro šalį neužmirškite aplankyti Panemunių regioninio parko Šilinės informacijos centro, kuris įsikūręs sename buvusios smuklės pastate prie kelio Jurbarkas – Raseiniai. Šiame pastate įsikūrusi ir regioninio parko direkcija. Čia jums padės atskleisti šio krašto vertybes, suteiks keliautoją dominančią informaciją, galima užsisakyti gido paslaugas. Atvykusiems į Panemunių regioninį parką galima apsistoti penkiose kaimo turizmo sodybose. Trumpam atsipūsti įrengtos 6 poilsiavietės ir 9 atokvėpio vietos. Yra parengti 4 pažintiniai pėsčiųjų takai: Gelgaudiškio miško parke, Plokščiuose, Raudonės pilies parke ir Šilinės Ąžuolynej.

Atminkite, kad parko teritorijoje stovyklauti, kurti laužus, statyti automobilius galima tik tam skirtose vietose. Išvykdami palikite teritoriją tokią, kokią ją norėtumėte rasti – švarią ir tvarkingą!
Panemunių regioninio parko direkcijos adresas:
Šilinės km., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav.
Tel. 8 447 41723, tel./ faksas 8 447 41724,
Panemunių regioninio parko vyriausioji kultūrologė Vaida Mozūraitienė
|