Neries

Kaip rodo pavadinimas, pagrindinė šio priemiestinio parko vertybė yra Neries vidurupio slėnis su unikaliomis kilpomis, terasomis ir beveik 96 % teritorijos užimančiais miškais. Kirsdama Dzūkų aukštumų šiaurės rytinį pakraštį, Neris vingiuoja kilpomis ir ieško lengviausio kelio, jos šlaitai bei akmenuotas dugnas daugiau primena priekalnių krašto upes. Beveik su Vilniaus šiaurine riba susiliečianti parko teritorija (viso 10587 ha) gali būti lankoma visomis transporto priemonėmis: valtimis, dviračiais, automobiliais. Neries RP yra prie kelio, vedančio į Kernavę, bet dar labai daug turistų jį pravažiuoja nesustoję. O pasidairyti tikrai yra kur…

 

 

Gamtiniu požiūriu vertingiausia yra Neries kilpų sistema, su 40-50 metrų statumo šlaitais, sielininkų triūsą menančiomis rėvomis. Šios upės intakai –Dūkšta, Čekonė, Bražuolė, Saidė pasižymi dideliais nuolydžiais ir stačiais šlaitais. Parko teritorijoje auga nemažai retų augalų rūšių, gausiausios jų augavietės yra Bražuolės žemupyje ir prie Veprių ežerų, vertingos ir Neries slėnio miškų bendrijos. Prie Dūkštų išlikę vieno didžiausių Lietuvoje ąžuolynų fragmentai, kaip buvusios didžiosios ąžuolų girios likučiai aplinkiniuose miškuose žaliuoja į valstybės saugomų objektų sąrašą įtraukti Veigeliškių , Paneriškių, Šventasis Daubos ir Ąžuolų karalienės ąžuolai.

 

 

Šio parko teritorijoje yra ir viena seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų – archeologinių vertybių kompleksas, nusidriekęs palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės. Žilą senovę ir mūsų protėvių laikus mena Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Naujosios Rėvos, Stirnių ir Paalkių piliakalniai; Karmazinų, Grabijolų, Paaliosės, Padūkštų, Popų ir kiti pilkapynai. Karmazinų pilkapynas - didžiausias Vilniaus rajone, jame pilkapiai supilti VI-VIII a. Šiame pilkapyne, apžiūrėjus pagal buvusį pavidalą atstatytus 3 pilkapius, galima pamatyti, kaip atrodė pilkapiai tuo metu, kai juose buvo laidojama. Parko teritorijoje – Neryje ir upės pakrantėse yra išlikę nemažai mitologinių akmenų. Dūkštų ąžuolyne riogso mįslingas akmuo su senoviniais rašmenimis.

 

 

Neries regioninio parko teritorijoje įrengta ir toliau rengiama nemažai pažintinių takų. Dūkštų ąžuolyne įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai, dalis jų pritaikyti neįgaliesiems – su lentelių danga. Take galima pamatyti senovės baltų dievų skulptūras, susipažinti su ąžuolyno biologine įvairove, ąžuolyno atkūrimo būdais. Vaikštinėdami takais galėsite matyti kaip keičiasi ąžuolynas įvairiais metų laikais, stebėti ąžuolyno paukščius, augalus, sustoti prie akmens su ženklais, prisiminti senąsias Lietuvos girias ir jose garbintus pagoniškus dievus. Ąžuolyne prasideda ir Dūkštos pažintinio pėsčiųjų tako trasa. Šis takas veda sraunaus ir akmeningo upelio krantais, pakeliui užsukdamas į 3 piliakalnius, 2 atodangas, leisdamas grožėtis žmogaus nesudarkyta gamta. Lankytojus kviečia ir Panerių miško regykloje prasidedanti žiedinė 18 km ilgio Kairiojo Neries kranto turistinė trasa, kuria gali naudotis ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai bei automobilistai. Šioje trasoje pamatysite Velniakampio kilpoje vešančių miškų grožį, pasigėrėsite vaizdais nuo stačių Neries krantų, susipažinsite su kultūrinėmis vertybėmis. Vienas gražiausių peizažų į Velniakampio kilpą atsiveria ir Verkšionių kaime. Kairiajame Neries krante, Trakų rajono Saidžių kaime palei ypač vaizdingus Saidės upelio krantus įrengtas Saidės pėsčiųjų takas.

 

 

Kadangi didžiąją parko dalį užima miškai, čia nedaug kaimų. Įdomiausi yra išlaikę gatvinio rėžinio kaimo struktūrą Šilėnų ir Grabijolų kaimai. Rytinėje dalyje parko teritorija ribojasi su kaimais, kuriuose užgimė ir iki šiol gyvuoja Vilniaus krašto verbų tradicija. Keliaujant regioniniame parke, galima užsukti į jau už parko ribos esančias Čekoniškes, kur įrengta Vilniaus krašto verbų ekspozicija.

 

 

Parko direkcijos specialistai lankytojams teikia išsamią informaciją ir organizuoja ekskursijas.

 

Neries regioninio parko direkcijos adresas: Vilniaus 33, LT-4042 Sudervė, Vilniaus raj. Tel./faksas 8 5 2490202, El. p.: neries_rp@centras.lt