Mažoji Lietuva

Mažosios Lietuvos regionas – tai Klaipėdos kraštas (Kuršių nerija, Šilutės, Klaipėdos rajonai bei pietinė Tauragės apskrities dalis ). Nuo XVI a. iki 1918 m. Mažąja Lietuva vadinosi ir dabartinė Kaliningrado sritis (Rusijos Federacija), - istorikų teigimu, tai senos baltų žemės. Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė - čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą; atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos.

 

 

 

1544 m. įkurtame Karaliaučiaus universitete įsteigta pirmoji Lietuvių kalbos katedra (1718 m.). Kai carinė okupacija 1864-1904 m. Lietuvoje buvo uždraudusi spaudą, lietuviškos knygos buvo spausdinamos Tilžėje, Bitėnuose bei Ragainėje ir šimtai knygnešių jas slapta gabeno į mūsų šalį. Čia XIX a. pabaigoje pasirodė ir pirmieji periodiniai leidiniai, žadinantys nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

 

1895 m. ant Rambyno kalno (Rambyno RP) įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė, kurios iniciatorius buvo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, chorų vadovas, rašytojas Vydūnas.

 

 

Mažoji Lietuva – tai labai skirtinga unikalus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras – Kuršių nerija (Kuršių nerijos NP), stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas ir ornitologinė stotis, nes per šiuos kraštus eina Didysis paukščių migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai.

 

 

Archaiškiausią šio krašto paveldo sluoksnį sudaro medinė liaudies architektūra. Įspūdinga trobų, prieangių, klėčių puošyba - ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais ar kitokiais lėkiais. Seniau tikėta, kad lėkiai saugo sodybą nuo blogio. O šiek tiek į lėkius panašios vėjarodės puošdavo žvejų burvalčių (kurėnai) stiebų viršūnes ir žymėdavo laivo priklausomybę kuriam nors kaimui. Į dausas išėjusiųjų senųjų pamariečių vietas saugo saviti kryžiai – krikštai.

 

Didžiausias Mažosios Lietuvos miestas – Klaipėda. Jame – ir šiam kraštui skirtas muziejus su gausiomis ekspozicijomis bei keliais filialais.