Kurtuvėnų

Kurtuvėnų regioninis parkas (KRP) įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Parko plotas 15 090 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4%) tenka miškams, 422 ha (2,8%) - vandens telkiniams. Retai apgyvendintoje parko teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų.

 

Gamta

 

Par­kas ply­ti Ry­tų Že­mai­čių aukš­tu­mos pa­kraš­ty­je, Ven­tos ir Du­by­sos upių ta­kos­ky­ro­je. Per par­ką šiau­rės–­pie­tų kryp­ti­mi drie­kia­si trys kal­va­gūb­riai, at­skir­ti klo­niais ir eže­rų du­bu­riais. Rel­je­fo iš­raiš­kin­gu­mą pa­į­vai­ri­na ter­mo­kars­ti­nės duo­bės („vel­nia­duo­bės“), ozų „la­bi­rin­tai“, že­my­ni­nės ko­pos, sta­čiaš­lai­tės kal­vos, ragu­vy­nai, kan­jo­ni­niai klo­niai.

 

Tarp miš­kų telk­šo 30 ne­di­de­lių eže­rų ir sru­ve­na 20 upokš­nių. Kur­tu­vė­nų mies­te­lį su­pa ar­ti šim­to žu­vi­nin­kys­tės tven­ki­nių.
Daug ne­di­de­lių pel­ku­čių liū­liuo­ja bu­vu­sių eže­rų du­bu­riuo­se. Ver­tin­giau­si pel­kių kom­plek­sai yra Il­gos ir Šo­nos upe­lių slė­niuo­se, Bu­lė­nų ir Bi­jo­tės apy­eže­rė­se.

KRP – tre­čias pa­gal miš­kin­gu­mą re­gio­ni­nis par­kas Lie­tu­vo­je. Vy­rau­ja spyg­liuo­čių miš­kai. Miš­kų ma­sy­vas iš­si­plė­tė dva­ri­nin­kams iš­kel­di­nus kai­mus ir ne­der­lin­gas že­mes už­so­di­nus me­džiais.

 

Mo­zai­kiš­ka­me kraš­to­vaiz­dy­je, ku­riam bū­din­ga au­ga­li­jos įvai­ro­vė, ap­tik­ta 981 au­ga­lų rū­šis. Čia au­ga Žemai­ti­jos pel­ky­nams bū­din­gi pa­pras­tie­ji bur­bu­liai, tek­šės, rak­ta­žo­lės pe­le­nė­lės, mels­vie­ji mė­li­tai, Dzūkijos ši­luose sutinkami smil­ty­ni­niai gvaz­di­kai, pie­vi­nės ir vė­ja­lan­dės ši­la­gė­lės, sta­čio­sios gu­bo­jos.

Va­ka­ri­nė­je par­ko da­ly­je gy­ve­na vil­kai, bal­tie­ji kiš­kiai. Kur­tu­vė­nų dva­ro par­ko dre­vė­tuo­se me­džiuo­se gausu šikš­nos­par­nių. Žu­vi­nin­kys­tės tven­ki­niai pri­vi­lio­ja gau­sius mig­ruo­jan­čių paukš­čių bū­rius. Čia gy­ve­na žuvi­mis be­si­mai­ti­nan­tys gy­vū­nai: ūd­ros, jū­ri­niai ere­liai, pil­kie­ji gar­niai.

Par­ke gau­su gam­tos pa­vel­do ob­jek­tų: įspū­din­gų mat­me­nų ir iš­vaiz­dos me­džių, bar­su­kų ko­lo­ni­jų, plėš­riųjų paukš­čių liz­dų, rie­du­lių, įdo­mių rel­je­fo for­mų. Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu.

 

Ver­tin­giau­siems gam­tos kom­plek­sams iš­sau­go­ti par­ke iš­skir­ta 17 draus­ti­nių, eu­ro­pi­nės svar­bos (Na­tu­ra 2000) ir ker­ti­nės miš­ko bu­vei­nės.

 

Kultūros paveldas

 

Kur­tu­vė­nų apy­lin­kės pri­ski­ria­mos Ry­tų Že­mai­ti­jos (Se­no­sios Že­mai­ti­jos) et­no­gra­fi­niam re­gio­nui. Šis pavel­das for­ma­vo vie­tos žmo­nių pa­sau­lė­jau­tą, ta­po kraš­to sa­vas­ti­mi.

 

Žmo­nių Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se gy­ven­ta jau vė­ly­va­ja­me ak­mens am­žiu­je (III–­II tūkst. pr. Kr.). Pi­lia­kal­niai, al­ka­kal­niai, mil­žin­ka­piai liu­di­ja, kad šios vie­tos ne­ap­leis­tos ir žal­va­rio bei ge­le­žies am­žiais. XIV–­XVI a. te­ri­to­ri­ja tarp Ven­tos ir Du­by­sos upių pri­klau­sė is­to­ri­nei že­mai­čių Kni­tu­vos že­mei.

Kur­tu­vė­nuo­se XV a. ba­jo­ro so­dy­ba iš­au­go į tur­tin­gą dva­rą, dau­giau nei 450 m. bu­vu­sį re­gio­no eko­no­miniu ir kul­tū­ri­niu cen­tru. Ki­tus bu­vu­sius dva­rus me­na iš­li­ku­sios Bu­bių, Gė­lu­čių, Mirs­kiš­kės, Ši­lo Pa­vė­žu­pio, Žad­vai­nių dva­rų so­dy­bos.

 

1495 m. Kur­tu­vė­nuo­se pa­sta­ty­ta pir­mo­ji baž­ny­čia ir įkur­ta ka­ta­li­kų pa­ra­pi­ja.

 

Iš­li­kę ver­tin­gi tech­ni­kos pa­vel­do ob­jek­tai: 1825–1831 m. kas­tas Du­by­sos–Ven­tos per­ka­sas, Deng­til­čio ir Mirs­kiš­kės van­dens ma­lū­nai.

KRP yra daug vie­tų, su­si­ju­sių su XIX–XX a. san­dū­ros tau­ti­niu ju­dė­ji­mu: Bu­bių ge­gu­ži­nių vie­ta, Ši­lo Pavėžupio dva­ro so­dy­ba ir kt.

Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nių ka­rų įvy­kius me­na ka­rių ka­pi­nės, ap­ka­sai.

 

Kur­tu­vė­nų apy­lin­kių žmo­nių kal­ba pri­ski­ria­ma pie­tų že­mai­čių (dū­ni­nin­kų) var­niš­kių tar­mei. Kraštovaizdyje vy­rau­ja vien­kie­miai ir pa­dri­ki kai­mai, iš­si­dės­tę pa­miš­kiais, pa­e­že­riais.

 

Kur­tu­vė­nų Už­ga­vė­nių šven­tė pri­pa­žin­ta vie­na gy­vy­bin­giau­sių tra­di­ci­nių ben­druo­me­nės šven­čių Lie­tu­vo­je. Se­nas tra­di­ci­jas tu­ri šv. Jo­kū­bo ir Ne­val­ni­kų at­lai­dai. Par­ke vyks­ta Klo­ji­mo te­at­rų fes­ti­va­lis, Ug­nies są­šauka ant Gir­ni­kų kal­no, Ra­sos (Jo­ni­nių) šven­tė, ka­lė­di­niai ren­gi­niai vai­kams.

 

KRP yra 49 ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai: iš jų sep­ty­nio­li­ka kul­tū­ros ver­ty­bių ir vie­nas kul­tū­ros pa­min­klas – Kur­tu­vė­nų pi­lia­kal­nis.

 

Poilsis

 

Par­ko lan­ky­to­jams skir­tos 7 rek­re­a­ci­nės (po­il­sio) zo­nos. Ma­si­niai ren­gi­niai vyks­ta prie Ge­lu­vos, Pa­švi­nio, Bi­jo­tės eže­rų. Gau­siau­siai lan­ko­mas Ge­lu­vos pa­plū­di­mys.

 

Gra­žiau­sias par­ko vie­tas ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ke­liau­jant par­ko že­mė­la­py­je pa­žy­mė­ta au­to­tu­riz­mo–dvi­ra­čių­ tra­sa. Nuo Šiau­lių iki Kur­tu­vė­nų yra nu­ties­tas dvi­ra­čių ta­kas. Dvi­ra­čius ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti Kur­tu­vė­nuo­se ir Bu­biuo­se.

 

No­rin­tiems ge­riau su­si­pa­žin­ti su kraš­to sa­vi­tu­mais siū­lo­me eks­kur­si­jas: „KRP įdo­my­bės“, „Gam­tos ver­ty­bės“, „Juod­lės pa­žin­ti­nis ta­kas“, „Kur­tu­vė­nų dva­ro is­to­ri­ja“, „Pa­žin­tis su jo­ji­mo pa­slau­gų cen­tru“.

 

Par­ko miš­kai mėgs­ta­mi spor­to mė­gė­jų. Čia kas­met vyks­ta orien­ta­vi­mo­si, bė­gi­mo, sli­di­nė­ji­mo var­žy­bos, pės­čių­jų, dvi­ra­čių ma­ra­to­nai. Žie­mą miš­kus ir kal­vas ap­raiz­go sli­di­nė­ji­mo tra­sos.

 

Par­ko di­rek­ci­jo­je įsi­gi­jus lei­di­mus ga­li­ma žve­jo­ti 13-oje eže­rų, o UAB „Švent­jo­nis“ – kar­pius ko­mer­ci­niuo­se tven­ki­niuo­se.

Ap­si­sto­ti ga­li­ma Kur­tu­vė­nuo­se kem­pin­ge, sve­čių na­muo­se, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se. Su pa­la­pi­nė­mis ga­li­ma ap­si­sto­ti sto­vyk­la­vie­tė­se. Di­des­nei gru­pei nak­vy­nė ga­li­ma po­il­sio ba­zė­se ar­ba Šiau­lių mies­te.

 

Nuo 1996 m. buvusiose grafo Zyberk Pliaterio arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos jojimo paslaugų centras,  - tai viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kurioje vystomas žirginis turizmas, užsiimama profesionaliu žirginiu sportu.

 

Jojimo paslaugų centre veikia jojimo mokykla, su profesionaliais treneriais, kuri yra ir Šiaulių rajono sporto mokyklos filialas. Jojimo mokyklos mokiniai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių čempionatuose.  2006 m.  Kurtuvėnų raiteliai atstovavo Lietuvai Pasaulio žirginio sporto žaidynėse ištvermės jojimo rungtyje. Jojimo paslaugų centre rengiamos tradicinės Kurtuvėnų taurės konkūro, Lietuvos žirgų ištvermės čempionato varžybos. Čia laikomi ir treniruojami privatūs žirgai.

 

Vienas iš pagrindinių jojimo paslaugų centro tikslų - vystyti žirginį turizmą, kuris po truputį tampa viena populiariausių pramogų Lietuvoje. Organizuojamos išvykos žirgais ir bričkomis, pažintinės – mokomosios programos. Rengiamos pramoginės išvykos su žirgais firmoms, pavieniams poilsiautojams, jojimo stovyklos. Populiarėja žygiai žirgais. Jojimo paslaugų centras veikia ištisus metus.

 

 

Šiuo metu Kurtuvėnuose yra sudarytos minimalios sąlygos apsigyventi ir jodinėti žmonėms su negalia.

Daugiau apie parke teikiamas paslaugas galima sužinoti interneto svetainėje www.kurtuva.lt .