Krekenavos regioninis parkas įsteigtas 1992m. siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Jis aprėpia 11968 ha.
Čia Vidurio Lietuva - nerasite šiame krašte rytinei Aukštaitijai įprastų ežerų. Krekenavos parkas vilioja besidominčius savitu Vidurio Lietuvos lygumų kraštovaizdžiu, itin turtinga šio regiono gamta- augalija ir gyvūnija, bei norinčius geriau pažinti krašto kultūros paveldą. Šiame parke galima pamatyti stumbrus. Nuo VIA BALTICA kelio iki stumbryno tik 10 km. Parko teritorijoje yra Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio, Linkavos hidrografinis, Upytės geomorfologinis, Gringalių botaninis zoologinis, Ramygalos telmologinis, Upytės memorialinis ir Krekenavos urbanistinis draustiniai.
Gamtos mylėtojui, keliautojui visada bus įdomus šiame lygumų ir dirbamų laukų krašte išlikęs Nevėžio senslėnio gamtinis kompleksas su senvagėmis, įsigraužusiais Liaudės, Upytės, Vešetos ir Linkavos upių slėniukais, prie jo prigludusiais drėgnais ir sunkiai praeinamais Pašilių, Gringalių, Kalnelio ir Ramygalos miškais (jie dengia net 43% teritorijos) bei pelkynais. Be abejonės, lankytojams įdomiausias yra Pašilių stumbrynas (48 ha) – vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio pasaulyje, daug prisidėjęs prie jau beveik išnykusios rūšies išsaugojimo ir atkūrimo. Šiuo metu maždaug 15 stumbrų gyvena aptvaruose ir apie 30- laisvėje. Stebėti šį stambiausią Europoje gyvūną yra neišdildomas įspūdis. Kasmet stumbryne rengiamos gimusių jauniklių vardynos.
Lankomiausi šio krašto kultūros objektai - Upytės piliavietė, vadinama Čičinsko kalnu, Stultiškių vėjo malūnas, kuriame įrengta Linų muziejaus ekspozicija. Viduramžiais Upytė – buvusi pavieto centras, dabar tėra tik nedidele, bet jauki gyvenviete. Parko teritorijoje iš buvusių apie 20 dvarų išlikę tik nedideli fragmentai: Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio, Leonardavo dvarų parkai, Linkavičių –Slabados ir Udrų dvaro architektūros ansambliai. Garsaus italų architekto Anikinio suprojektuota Rodų koplyčia-mauzoliejus-architektūros paminklas. Roduose gyveno garsus dailininkas Romanas Švoinickis. Svarbūs ir archeologiniai objektai – Burvelių alkakalnis, Barinės kapinynas, įspūdingas Bakainių piliakalnis.
Ustronės sodyba – architektūros ir istorijos paminklas, kuriame įkurtas J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejus, čia išlikęs unikalios konstrukcijos XIX pab. statytas svirnas. Krekenavoje gyveno ir kūrė Maironis, Vadaktėliuose- J. Tumas-Vaižgantas. Regioniniame parke išlikę ir žymaus dievdirbio Vinco Svirskio kūrinių- kryžių.
Informaciją apie turizmo galimybes jums suteiks regioninio pako direkcija bei Panevėžio turizmo informacinis centras. Didesniais poilsio namais ar stovyklavietėmis ši teritorija pasigirti negali. Regioniniame parke šiuo metu yra 1 kaimo turizmo sodyba Čiūrų kaime. Parengti 3 žiediniai dviračių maršrutai nusidriekia 17-30 km. Pėsčiųjų takai įrengti Pašilių miške prie stumbryno bei mokomasis- pažintinis „Girinio takas“, skirtas supažindinti lankytojus su mišku ir miško darbais. Nevėžio upė kviečia mėgstančius keliauti baidarėmis, valtimis.
Krekenava garsi Žolinės atlaidais - čia susirenka šimtai maldininkų iš visos Lietuvos. 1901m. buvo pastatytoje mūrinė eklektiškos kompozicijos su neogotikos elementais bažnyčia, Lietuvoje pagarsėjusi Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laiko turinčiu stebuklingos galios.
Krekenavos regioninio parko direkcijos adresas:
Švenčiuliškių km., Krekenavos sen., LT-38311
Panevėžio raj. Tel./faksas 8 45 593648,
Žiūrėti prezentaciją
