Kauno marių regioninis parkas ideali vieta 1-2 dienų savaitgaliniam poilsiui. Svarbiausias šio parko akcentas - 1959 m. užtvenkus Nemuną atsiradęs didžiausias šalyje dirbtinis vandens telkinys (6350 ha). Smalsus turistas čia atras tikrai daug netikėtų atradimų.
Mariomis virto viena gražiausių ir srauniausių Nemuno vagos atkarpų, iš kurios prieš užliejant iškelta 721 kaimų ir vienkiemių sodyba. Vanduo pakeitė ir kraštovaizdį ir hidrografinį režimą – atsirado iki 40 m aukščio vandens nuskalautų atodangų, savotiškais lietuviškais fiordais virto užlietos Nemuno intakų žiotys, pelkėjančiuose plotuose įsikūrė vandens paukščiai. Žmogaus kūrybiškai užsodintuose krantų želdiniuose ir išlikusiose Rumšiškių, Dabintos sengirėse susiformavo gana turtingos augalijų bendrijos ir gyvūnų populiacijos (pvz. viena didžiausių šalyje saugomų didžiųjų miegapelių populiacijų). Medžių rūšių įvairove garsėja Girionių miško parkas bei Dubravos arboretumas. Arlaviškėse yra įspūdingas Kadagių slėnis, kuriame auga įvairios paprastojo kadagio formos. Neliks nusivylę ir tie, kurie pasiryžę aplankyti istorijos, architektūros, archeologijos bei gamtos paminklus (Rumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir varpinė, Rumšiškių miško pušis, Žiegždrių liepa, Kalniškių konglomeratų atodanga ir kt.).
17 a. baroko šedevras – Pažaislio vienuolyno ansamblis, Lietuvių liaudies buities muziejus Rumšiškėse (175 ha), Salomėjos Nėries muziejus Palemone (čia kasmet vyksta poezijos pavasario renginiai).
Parko direkcija įdėjo daug pastangų, kad atvykęs lankytojas turėtų išsamią informaciją, prieitų prie svarbiausių objektų, turėtų galimybę apžvelgti marių tolius. Kauniečiai ir aplinkinių gyvenviečių bei kaimų žmonės jau nuo seno pamėgo Kauno marių akvatoriją šalia Rumšiškių, Pažaislio, Amalių–Palemono, Jakštonių, Grabuciškių, Kapitoniškių-Dovainonių, Girionių, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobakalnio stovyklavietėje, Samylų, Laumėnų, Rumšiškių, Girionių, Gastilionių poilsiavietėse. Puikūs reginiai į marias, miškus bei sudėtingą reljefą atsiveria nuo Mergakalnio (Dovainonyse), Arlaviškėse bei Neveronyse įrengtų apžvalgos aikštelių.. Migruojančius paukščius, trumpam stabtelėjusius pailsėti ir pasimaitinti, patogiausia stebėti nuo aukštų Kauno marių krantų.
Gilią senovę mena Pakalniškių, Lašinių, Samylų, Vieškūnų, Dovainonių, Maisiejūnų, Dabintos ir Visginų piliakalniai bei Dovainonių /Kapitoniškių, Maisiejūnų/ Surgantiškių pilkapynai.
Informacija apie gamtos ir kultūros vertybes teikia Kauno marių regioninio parko direkcija. Čia galima susipažinti su užtvindytų kaimų istorijomis, įsigyti leidinių, gidas jus palydės Pakalniškių pažintiniu (3 km), Žiegždrių geologiniu takais (1,6 km), pėsčiųjų trasomis: Girionys – Laumėnai – Žiegždriai, Rumšiškės – Kapitoniškės – Dovainonys, Vieškūnų piliakalnis – Lakštingalų slėnis. Automobiliais galima keliauti šiais maršrutais: Vaišvydava–Girionys–Samylai–Arlaviškės (ilgis 24 km), Rumšiškės – Dovainonys – Kruonio HAE (ilgis 15 km).
Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Paplaukioti Kauno mariomis, pasigėrėti įspūdingomis atodangomis ir ardomais krantais galima laivais ir jachtomis, kurie išplaukia iš Kauno marių prieplaukos bei Kauno“Žalgirio” jachtklubo.
Kauno marių regioninio parko direkcijos adresas:
Miškininkų g. 2, Vaišvydava LT-53106 Kauno raj.
Tel./faksas: 8 (37) 383070, 383071
Žiūrėti prezentaciją
