Hanza kelias

Baltijos jūra sujungia ilgus šimtmečius jos pakrantėse gyvenančius žmones. Senovėje čia susikirsdavo slavų pirklių, vikingų ir piratų keliai. Baltijos šalys stiprėjo ir turtėjo keisdamosi ne tik prekėmis, bet ir kultūros vertybėmis. HANZA - Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga (XIIIa. -

1669).Viduramžiais ji šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. XVa. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių.

 

Hanzos miestai - Dancigas, Karaliaučius, Ryga - palaikė glaudžius ryšius su Lietuva.

 
VIA HANZA MAGISTRALĖS TURISTINIAI MARŠRUTAI :

 
ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI
Šiauliai-Pakruojis-Linkuva-Žeimelis-Joniškis-Skaistgirys Žagarė.

 

ŽEMAITIJOS ŽMONĖS
Šiauliai-Kuršėnai-Gruzdžiai-Rudiškiai-Naisiai.

 

VAKARŲ AUKŠTAITIJOS ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI
Kurtuvėnai-Šiauliai-Šeduva-Raudondvaris-Kleboniškiai-Burbiškis.

 

ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI
Kelmė-Pagryžuvys-Tytuvėnai-Šiluva-Lyduvėnai.

 

ŽEMAITIJOS KULTŪROS VIETOMIS
Bijotai-Kaltinėnai-Laukuva-Varniai-Užventis-Ušnėnai-Kražiai.

 

PIETŲ ŽEMAITIJA
Pagėgiai-Bitėnai-Vilkyškiai-Tauragė-Šilalė-Vytogala-Upyna-Skaudvilė-Bijotai.

 
Tai, kad XIVa. Livonija dažnai rengdavo žygius į Šiaulių žemę, liudija čia buvus gerus kelius. Nuo XIIIa. minimas šių dviejų žemių bendradarbiavimas. Nustatyta, kad IX - XIIIa. lietuviai palaikė glaudžius prekybinius ryšius su Rusija, kitomis kaimyninėmis ir tolesnėmis šalimis. Archeologijos duomenys liudija, kad tuo metu lietuvių žemėse jau buvo išryškėję dideli prekybiniai arealai pajūryje (netoli nuo dabartinės Klaipėdos ir Palangos), Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Ukmergės zonose. Po Žalgirio mūšio (1410m.) atsirado dar daugiau galimybių prekių mainams, kuriuos skatino svarbių kelių sankryžos ties Šiauliais, nedideli atstumai iki Livonijos ir Rygos. Iš Karaliaučiaus į Rygą buvo keliaujama per Tilžę, Tauragę, Kražius, Kurtuvėnus, Šiaulius, Joniškį, Jelgavą. Į Lietuvos gilumą iš šiaurinių žemių per Radviliškį, Šeduvą, Panevėžį ir Kėdainius šakojosi keliai link Vilniaus, Kauno. Buvo žinomos kelionės į Klaipėdą, Žagarę, Žeimelį.
 
Ilgą laiką tokia patogi padėtis teikė Šiauliams naudos iš prekių ir pinigų mainų su Ryga. Valstybinės ekonomijos statusą XVI - XVIIa. gavusios Šiaulių žemės gyventojai lengvatų turėjo daugiau, nei privačių valdų žmonės. Neidami lažo, jie gamindavo daug produktų ir prekių, dalį jų skirdami prekybai miesto turguje. Šiauliai, kaip ir visa Šiaurės Lietuva, įėjo į Rygos ekonominį užnugarį, į ją buvo eksportuojama Šiaurės Lietuvos prekių. Hanzos pirkliams labai patiko čia išaugintų linų sėmenys, vilna ir jos dirbiniai, stambieji raguočiai, jų odos ir riebalai, vaškas. Beveik visos prekės būdavo išvežamos į Vakarų Europą. Daug kartų minimi šiauliškių sandoriai su Hanzos sąjungos miesto - Kauno - pirkliais. Nuo pat XVIa. vidurio pirklių kelionės į Rygą buvo populiaresnės negu į Lietuvos miestų

turgus ir šaltiniuose įvardijamos kaip nuolatinės. XVIIa. - XVIIIa. Šiaulių pirkliai prekiavo Liepojoje, Ventspilyje, Jelgavoje labai palankiomis sąlygomis. Prekinių mainų keliai driekėsi ir į Klaipėdą. XIXa. prekybą Baltijos uostuose skatino nauji plentai ir geležinkelis. Lietuva ribojasi šiaurėje su Latvija, rytuose ir pietryčiuose su Baltarusija, pietvakariuose su Lenkija, o siena su Rusijos Federacija eina Nemunu. Kai po antrojo pasaulinio karo kaimynu pietvakariuose tapo Rusija, jos tranzito keliai dažnai kerta Lietuvą. Vakaruose 99 km. ilgio Baltijos jūros ruožas skiria nuo Skandinavijos.
 
Lietuvos istorija labai permaininga.Iš daugelio baltų genčių išliko tik dvi - latviai ir lietuviai. XIIIa. susikūrė vienintelė baltų valstybė - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri per trumpą laiką neregėtai išsiplėtė. Viduramžiais ši paskutinė pagoniška valstybė suvaidino svarbų vaidmenį žemyno istorijoje, sustabdydama kryžiuočių ordino invaziją į rytus ir mongolų - totorių antplūdį į vakarus.Taikiai prisijungusi slavų žemes rytuose, pietuose siekusi Juodąją jūrą, keletą šimtmečių garsėjo karine galia ir buvo žinoma kaip didžiausia Rytų Europos valstybė. Tokia Lietuva buvo dar Liublino unijos (1569) laikais, kai susijungė su Lenkija. XVIIIa. pabaigoje inkorporuotos į carinės Rusijos sudėtį Lietuvos vardas netrukus išnyko iš pasaulio žemėlapio. Per pasaulinius karus okupuota vokiečių ir rusų, tarpukariu buvo praradusi savo istorinę sostinę Vilnių. XX amžiuje Lietuva dukart skelbė savarankiškumą ir nepriklausomybę - 1918 m. ir 1990m. Tai buvo skausmingas vertybių perkainojimo metas.
 
XIXa. prekybą Baltijos uostuose skatino nauji plentai ir geležinkelis.
 
Lietuva ribojasi šiaurėje su Latvija, rytuose ir pietryčiuose su Baltarusija, pietvakariuose su Lenkija, o siena su Rusijos Federacija eina Nemunu. Kai po antrojo pasaulinio karo kaimynu pietvakariuose tapo Rusija, jos tranzito keliai dažnai kerta Lietuvą. Vakaruose 99 km. ilgio Baltijos jūros ruožas skiria nuo Skandinavijos.
 
Lietuvos istorija labai permaininga.Iš daugelio baltų genčių išliko tik dvi - latviai ir lietuviai. XIIIa. susikūrė vienintelė baltų valstybė - Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri per trumpą laiką neregėtai išsiplėtė. Viduramžiais ši paskutinė pagoniška valstybė suvaidino svarbų vaidmenį žemyno istorijoje, sustabdydama kryžiuočių ordino invaziją į rytus ir mongolų - totorių antplūdį į vakarus.Taikiai prisijungusi slavų žemes rytuose, pietuose siekusi Juodąją jūrą, keletą šimtmečių garsėjo karine galia ir buvo žinoma kaip didžiausia Rytų Europos valstybė. Tokia Lietuva buvo dar Liublino unijos (1569) laikais, kai susijungė su Lenkija. XVIIIa. pabaigoje inkorporuotos į carinės Rusijos sudėtį Lietuvos vardas netrukus išnyko iš pasaulio žemėlapio. Per pasaulinius karus okupuota vokiečių ir rusų, tarpukariu buvo praradusi savo istorinę sostinę Vilnių. XX amžiuje Lietuva dukart skelbė savarankiškumą ir nepriklausomybę - 1918 m. ir 1990m. Tai buvo skausmingas vertybių perkainojimo metas.