Biržų

Daugeliui, paminėjus Biržų vardą, kyla klausimas – ką šiame lygumų, intensyvios žemdirbystės krašte galima pamatyti. Nuvykite – nenusivilsite. Šiame parke turbūt vienoje iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur intensyviai tebevyksta žemės paviršiaus formavimosi procesai. Regioninio parko teritorijoje (14659 ha), vandeniui intensyviai tirpinant gipso klodus kasmet atsiveria naujos smegduobės, į kurias nugrimzta ir medžiai ir pastatai. daugybe karstinių įgriuvų – smegduobių, atsiradusių vandeniui išplovus žemėje slūgsančius gipso klodus. Regioniniame parke priskaičiuojama iki 8000 karstinių įgriuvų, kai kuriose Karajimiškio ir Kirkilų apylinkių vietose jų skaičius siekia net iki 120 viename hektare. Karstiniai ežerėliai įtraukti net į svarbiausių Europos sąjungos saugomų buveinių sąrašą kaip unikalus objektas. Janonio, karvės olos ir Smardonės šaltinio įgriuvos paskelbtos gamtos paminklais. Karvės ola – ilgiausias požeminis urvas, kurio dugne yra ir mažas 1,5 m gylio karstinis ežerėlis. Nors ir didžiausia ši ola Lietuvoje, bet lyginant su pasauliniais tokių darinių mastais atrodo labai kukli – 12,6 m gylio, 10-12 m skersmens, o bendras penkių įgriuvos atšakų ilgis tesiekia 46 m).

  

Tačiau negalima teigti, jog Biržų regioniniame parke turizmas sukasi apie karstinių įgriuvų ir tradicinio alaus gamybos ir degustavimo vietas. Smardonės mineraliniai šaltiniai Likėnuose, seniausias dirbtinės kilmės XVI a. užtvenktas Širvėnos ežeras, Tatulos, Apaščios, Rovėjos upių slėniai traukia gamtininkus, kurie dar išklysdami iš parko teritorijos suka link dolomitinėmis atodangomis garsaus Apaščios – Nemunėlio geologinio draustinio arba į vieną didžiausių NATURA 2000 saugomų teritorijų – Biržų girią, kurioje gyvena visoje Lietuvoje reta uralinė pelėda bei kitos paukščių, gyvūnų rūšys.

 

Biržų pilis ryškiausias bastioninio tipo pilių paminklas Lietuvoje, geriausiai išsilaikiusi Šiaurės Rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Pilyje įsikūręs Biržų krašto „Sėlos muziejus. Astrave greta Biržų stovi puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai. Ypač vertingas rūmų vidaus dekoras, įspūdingas reprezentacinis holas, dvi salės. Rūmai restauruoti, prie įėjimo pastatytos betoninės dekoratyvinės liūtų skulptūros (autentiškos jų skulptūros prie Kauno karo muziejaus). Seniausius laikus mena Ąžuolpamūšės piliakalnis. Savitas Pabiržės architektūrinis ansamblis, Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdis, Likėnų parkas.

 

Informaciją apie lankytinus objektus, galimybes poilsiauti galima įsigyti regioninio parko direkcijoje arba Sėlos muziejuje. Parko specialistai išsamiai papasakos apie karstinių procesų eigą. Parke nėra daug stovyklauti tinkamų vietų. Prie Gulbinų ežero įrengtas paplūdimys, yra pavėsinė, kiti miško baldai, vietos palapinėms. Trumpalaikiam poilsiui skirtos poilsiavietės prie Kirkilų karstinių ežerėlių, Karajimiškyje prie „Karvės olos“, Užušilių miške, greta Ąžuolpamūšės piliakalnio. Autoturistamas paruošti 2 maršrutai. Pirmas – “Keliaujame į žemės gelmių muziejų” (trukmė 2 val., ilgis 22 km). Antras maršrutas – apžvalginė 5 val. ekskursija po regioninį parką (ilgis 80 km).

 

Mėgstantiems aktyvų poilsį siūloma 13 km maršrutas pėsčiomis arba dviračiais. Šiuo maršrutu turistus gali palydėti regioninio parko direkcijos gidai, arba galima keliauti savarankiškai, prieš tai regioninio parko administracijoje įsigijus maršruto schemą ir aprašymą. Pėsčiomis mediniu pusės kilometro ilgio pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą malonu nukeliauti į Astravo dvaro parką, kurio centrinis akcentas yra grafų Tiškevičių rūmai. Ąžuolpamūšės piliakalnyje yra įrengtas pažintinis botaninis takas (ilgis 1 km).

 

Biržų regioninio parko direkcijos adresas: Ramunių g. 2, LT-41128 Biržai, Tel./faksas 8 450 34264 El. p.: reg.parkas.birzai@is.lt