Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Apie XI a. šiose žemėse susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, kuri sėkmingai plėtodama politinę diplomatiją, XII a., lyginant su kaimyninėmis Rusia ir Lenkija, tapo galingiausia baltų kunigaikštyste.
Pirmą kartą aukštaičiai paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje, kalbant apie kunigaikščio Vytenio kovas ginant ir stiprinant kunigaikštystės teritoriją (1294 – 1300 m.) - Austechia, terra regis Lethowie (Aukštaitija, lietuvių karaliaus žemė).
Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Žmonės čia gyveno laisvai išdėstytuose vienkiemiuose arba gatviniuose rėžiniuose kaimuose - "ūlyčiose", kuriose gyvenamieji namai būdavo išrikiuoti palei kelią, o ūkiniai sustatyti kiemo gilumoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke dar esama per 40 tokių egzotiškų „gyvų“ (gyvenamų) kaimų.
Šio krašto tradiciniuose audiniuose ir nacionaliniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Čia giedamos tūkstantmetės aukštaičių dainos - sutartinės. Šios dainos yra išlaikiusios archajišką muzikinę ir poetinę formą. Sutartinių dermės liudija seną kilmę, o tobula polifoninė kalba – aukštą to meto muzikinę kultūrą. Sutartinės – išskirtinis reiškinys ne tik lietuvių, bet ir pasaulio folkloristikoje. Greta vokalinės muzikos aukštaičiuose gyvavo ir ne mažiau savita skudučiais bei ragais pučiama instrumentinė polifonija.
Įdomu, ar aukštaičiai pirma pradėjo dainuoti ar alų ragauti? Nes Aukštaitija, ypač Biržų rajonas – tai aludarių kraštas. Biržų pilyje yra Alaus muziejus, o alaus paskanauti galėsite net trijose mieste esančiose alaus daryklose. Kitame Aukštaitijos mieste – Utenoje yra didžiulė alaus darykla „Utenos alus“. O turtingas aukštaičių kulinarinis paveldas yra Europos kulinarinio paveldo narys. Tad jei norėsite pasimėgauti regiono tradiciniais patiekalais, žiūrėkite, kur veda rodyklė „Kulinarinis paveldas. Aukštaitija“.
Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą. O gal tai nulėmė labai įvairaus reljefo, daugybe ežerų, miškų ir kalvų turtinga gamta, kiekvieną kaimą pavertusi mažu atskiru pasauliu? Sako, kad labai vaizdinga gamta sukūrė ir linksmą aukštaičių būdą, o Aukštaitija dar vadinama poetų ir pasakorių kraštu.
Žiūrėti prezentaciją
